Pamenu, kai 2009 metais į svečius atvyko du draugai italai – 3 dienas turėjome ką veikti ir rodyti Anykščiuose bei apylinkėse. Ir tikriausiai dar būtų užtekę savaitei į priekį. Nuo to karto praėjo 11 metų, o Anykščiai per tą laiką stipriai išaugo ir pasikeitė į gerąją pusę – ypatingai po Anykščių šilelio medžių lajų tako atsidarymo duris atvėrė nemažai skirtingo tipo kavinių, jaukių viešbučių, pradėjo veikti įvairios pramogų vietos, o mieste gali sutikti vis daugiau turistų. Miestas labai ryškiai “pareiškė pretenzijas“ į kurorto statusą.

Šiame blogo įraše papasakosiu apie savo MĖGSTAMIAUSIUS lankomus objektus, pramogas bei vietas, kur galima pavalgyti Anykščiuose, nes norint aprašyti viską, ką turi šis miestas – prireiktų karantino kvadratu. Spauskit ant pavadinimų ir rasit tikslias nuorodas, kur rasti lokacijas.

KUR ŠOPINTIS? 

  • Turgelis. Ši vieta tiek džiugina, kad net gali pamiršti, ko čia išvis atvažiavai (hahah). Turgelyje galima rasti gerų šmutkių už prieinamą kainą, nors paskutiniais metais kainos gerokai ir pakilo. Siūlyčiau į turgelį užsukti šeštadienį, nes tą dieną būna daugiausiai prekiautojų, o jeigu negalit – puikiai tiks ir antradienis arba ketvirtadienis. Tik siūlau ilgai nemiegoti, nes geriausi lobiai jau bus nugvelbti iš po nosies. Vietinių išmintis byloja, kad geriausia ateiti iki 9 val. ryto.

GRAŽIAUSIOS VIETOS NUOTRAUKOMS? 

  • Lajų takas + Puntuko akmuo (ta pati lokacija). Lajų takas tikrai tapo šalies įžymybe ir sunku būtų paneigti šios vietos unikalumą – juk „vaikščioti” medžių viršūnėmis dažnai netenka, tiesa? Taku esu ėjusi visais metų laikais – vaizdas atsiskleidžia vis kitomis spalvomis, todėl negalėčiau išskirti, kurio sezono metu takas atrodo įspūdingiausiai. Tiesa, prieš keliaujant į Lajų taką praeisite Puntuko akmenį, kuris su metais atrodo vis mažesnis, nors užsilipus ant jo viršaus (užlipti, mano žiniomis, galima) – nulipti baisu tiek būnant 5 metų, tik 29 metų. Bet jei neturi nuotraukos ant akmens, vadinasi, nebuvai čia apskritai. Beje, visai neseniai šioje teritorijoje pastatė naują tiltą per Šventosios upę bei atidarė eko basų kojų taką. Į pastarąjį geriau neikit, jeigu bijote padų kutenimo. Taip pat čia rasite kioskelių, kur galite nusipirkti užkandžių ar gėrimų, tad tikrai verta skirti daugiau laiko.
  • Mikierių atodanga arba kitaip Šventosios vingis. Man tai viena gražiausių vietų Lietuvoje – U raidės formos upės vingis nuo stataus smėlio skardžio atrodo tikrai labai efektingai. Nusileidus žemiau yra stovyklavietė, kur galite smagiai praleisti popietę. Be to, baidarininkai dažnai Šventąja renkasi maršrutą būtent šitoje upės atkarpoje, nes vietos labai gražios.
  • Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokštas. Ar žinojot, kad Anykščiai turi aukščiausią bažnyčią Lietuvoje? Tai tikra tiesa, todėl verta įkopti į bažnyčios bokštą, kur atsiveria vaizdas 360 laipsnių kampu į Anykščių senamiestį, miesto centrą, Šventosios upės vingius, garsųjį Jazzu restoraną ir miškingas apylinkes. Paskutinį kartą bilietas kainavo 50 ct., o ar baisu užlipti – priklauso nuo jūsų draugystės su metaliniais laiptais ir aukščiu. 
  • Laimės žiburys. Šioje vietoje nuo 5-ios klasės sutikdavau kiekvieną Rugsėjo 1-ąją, nes ant kalvos viršūnėje yra Jono Biliūno kapas, o aš lankiau šio garsaus lietuvių  literatūros klasiko vardu pavadintą mokyklą. Vieta alsuoja ramybe, nes yra miško viduryje, toli nuo kelio, todėl tikrai galėsite pasimėgauti neilgu pasivaikščiojimu nuo automobilių parkavimo aikštelės iki Liudiškių kalvos, kurios viršūnėje ir yra Laimės žiburys. Sakoma, kad prieš kopiant į Laimės žiburį reikia sustoti ir sugalvoti norą, o paskui užlipus 90 laiptelių paliesti žiburį – ir jokiu būdu lipant nevalia atsisukti, nes jūsų noras neišsipildys. Jeigu važiuosite žiemą, žinokit, kad čia pats geriausias kalnas leistis su rogėmis – daug žiemų čia praleidom, kai buvom vaikai. Tik nenusisukit galvos, nes kalnas status!

KAIP PRAMOGAUTI?

  • Vandenlenčių parkas „Wake Pond”. Tai yra mano mėgstamiausia pramoga Anykščiuose ir tikiu, kad daugeliui ekstremalesnių pramogų mėgėjų irgi  tai patiks. Parką įkūrę mano bičiuliai, todėl tikrai galiu drąsiai patikinti, kad treneriai atiduoda visas jėgas ir žinias, kad tik kuo greičiau pasikeltum iš vandens. O vėliau moka gerai “spustelti“, kad ne tik čiuožtum vandens paviršiumi, bet ir ryžtumeis imtis sudėtingesnių  triukų. Jeigu jau mane, tokią vištelę, išmokė apsisukti 360 laipsnių kampu – neabejokit, kad išmoksite ir jūs.
  • Jodinėjimas žirgais šeimos žirgyne „Vilartas”. Prisipažinsiu, žirgų draugijoje nesijaučiu labai jaukiai, bet matydama, kaip mano draugai mėgausi jodinėjimu Anykščių apylinkėmis, ir aš pamažu stengiuosi juos prisijaukinti. Žirgynas priklauso Gretai iš paralelinės klasės, tad puikiai žinau, kiek daug meilės žirgams bei klientams ji kartu su šeima atiduoda. Be to, vasarą galima išmėginti maudynes su žirgais Šventosios upėje!
  •  Vasaros rogučių trasa ant Kalitos kalno. Tai yra visų amerikietiškų kalnelių analogas. Trasa nėra labai ilga ar stati, bet pakelti adrenalino lygį tikrai užtenka – kiekvieną kartą leisdamasi iš naujo rėkiu pilna gerkle. Vasarą čia būna nemažos eilės, tad arba jums pasiseks, arba nusiteikit šiek tiek palaukti.
  • „Cosmos” muziejus. Jeigu nesate kosmonautai ir dar neįsivaizduojat, kaip atrodo galaktika – užsukti čia būtina. 4 minutės tarp milijono žvaigždžių palieka gilų įspūdį ir priverčia pasijusti it atviroje kosmoso erdvėje. Apie kosmonautus pajuokavau, gali užsukti visi!
  • Pasivažinėjimas kartingais. Vos už poros kilometrų nuo Anykščių galima pasivažinėti su kartingais, tik geriausia būtų rezervuoti vietą iš anksto. Bičiuliai vaikinai ne kartą komentavo, kad trasa tikrai verta dėmesio, tad karts nuo karto aš ir pati čia atvažiuoju. 
  • Baseinas „Bangenis”. Daugelis nustemba, kai pasakau, kad mūsų mieste yra puikus baseinas, kuriame tikrai ne ką prastesnės paslaugos nei kokiame didesniame Spa centre: 25 m ilgio 6 plaukimo takai su masažinėmis vandens kaskadomis, garinė druskų, turkiška, infraraudonųjų spindulių pirtys, sūkurinė vonia, hidromasažinis baseinas. Žiemos sezono metu būna nemažai žmonių, kainos nesikandžioja, tad siūlau užsukti ir praplaukti takeliais, kuriuose užaugo ir tobulėjo garsus šalies plaukikas Giedrius Titenis.

KUR PASIPLIUŠKENTI?

  • Dainų slėnis. Šioje Šventosios upės pakrantėje yra puikiai išvystyta infrastruktūra šiltiems vasaros savaitgaliams, kai norisi skirti bent keletą valandų maudynėms arba tiesiog pasivaikščioti: keletas mielų nedidelių pležiukų  apsuptas miško apsuptyje ir toliau nuo kelio, mediniai pasivaikčiojimo takai, įrengtos persirengimo kabinos, daug suoliukų ir puikus krantas pasipliuškenimui. 

AR YRA DVIRAČIŲ TAKAS?

  • Dviračių takas palei Šventosios upę. Anykščiai tikrai gali pasigirti puikiai sutvarkytu dviračiu taku, kuriuo galima lėkti ir su paspirtuku. Taką rasite nusileidus nuo kalno prie centre esančios bažnyčios – čia bus galima sukti į kairę – nuvažiuosite iki Puntuko akmens, arba į dešinę, kur kelias veda link Niuronių, kuriuose yra Arklio muziejus. Tiek į vieną, tiek į kitą pusę marštrutas yra labai gražus, veda mišku bei palei upę.

KUR SKANIAI PAVALGYTI?

  • „Mandri puodai“. Niekas už juos negamina skanesnių makaronų! Dažnai čia užsuku su šeima ar draugais, todėl drąsiai rekomenduoju ir kitiems. Neįpareigojanti, jaunų žmonių įkurta vieta, kur penktadienio vakarą galėsite pasijausti kaip geram bariuke, o darbo dieną rasite puikius dienos pietus. Ir šiaip viskas, kas yra meniu, tikrai labai skanu.
  • Kebabai prie Žiburio. Jeigu jau norisi kebabo, tai visada laimę randu tik šioje kebabinėje. Visada paprašau, kad į kebabo vidų įdėtų gruzdintų bulvyčių. 
  • „5 taškai“. Tai labai mažytis, bet nepaprastai jaukus šeimos restoranėlis, kuriame galėsite paragauti rankų darbo raviolių bei pasakiško skonio tiramisu. Jei ketinate čia užsukti, rekomenduoju rezervuoti vietą iš anksto. Be to, šis restoranėlis yra šalia mano pirmųjų gyvenimo namų (toje pačioje gatvelėje yra žalias namukas).
  • SPA Vilnius Anykščiai. Ši vieta įsikūrusi Antano Baranausko didžiai aprašytame Anykščių šilelio viduryje. Aplink miškas, ramybė, kainos kiek didesnės, bet maistas visuomet labai skanus bei pateikiamas kiek subtiliau. Tiesa, vietų ne visada yra.
  • „BasiBasi“. Garsusis atlikėjos Jazzu restoranas ant Šventosios upės užtvankos. Meniu kiek įdomesnis nei įprastose Anykščių kavinėse, o vaizdas tikrai vienas gražesnių ir vertas kadrų Instagramui.
  • Coffee Hill. Tai mano gero draugo brolio įkurta vieta, kur visada užsukame pasiimti kavos išsinešimui. Turi įvairiausių skonių kavos ir dar niekada nenuvylė! Tiesa, vieta taip pat puikiai tiks, jeigu norite prisėsti “ant deserto”, smagiai paliežuvauti ar tiesiog stebėti miesto gyvenimą – kavinė pačiame miesto centre, miesto taip vadinamoje „kultūrkėje“. 

Smagios dienos Anykščiuose, o jeigu dar trūks rekomendacijų – parašykit!

Beatričė

 

 

26. „Storytelling. Pasakojimo meistrystė”: knyga, kuri įkvepia pasakoti asmenines istorijas

Seniai jau norėjau perskaityti knygą, kuri iš naujo įkvėptų idėjų bei motyvacijos veikti, todėl pasiklausinėjau draugų, ką jie skaito. Daug kas rekomendavo knygą „Mąstymas, greitas ir lėtas“ pridurdami, kad tai viena geriausių, bet kartu ir sunkiausiai perskaitytų knygų. Vuolia, pagalvojau, karantino metu pats tas. Tačiau ties 100-uoju puslapiu sustojau. Draugas kas vakarą papasakodavo įdomių istorijų […]

25. Darbas oro uoste ir socialinių tinklų nauda (plius nuoroda į podcast’ą)

Prieš keletą mėnesių sulaukiau kolegos iš komunikacijos skyriaus elektroninio laiško, kad Skrendu.lt kviečia mane kaip svečią atvykti filmuotis į jų kuriamų podcast’ų laidą „Kelionės ir žmonės”. Pasirodo, jie mane pastebėjo socialinėse medijose ir norėjo, kad papasakočiau apie darbą Vilniaus oro uoste. Man tai buvo pirmas ženklas, kad kartu su nauju darbu išsikėlusi tikslą – socialiniuose […]

24. Kaip blog’as be strategijos ir reklamos sulaukė beveik 200 tūkstančių peržiūrų?

Esu tikra, kad visi anykštėnai yra girdėję apie raudonplaukę lietuvių kalbos mokytoją, kuri mokė ir mane (su pagarba vardo ir pavardės neminėsiu). Ji garsėjo savo griežtumu, pamokų metu buvo laikomasi geležinės tvarkos – galėdavai girdėti, kaip musė skrenda. Todėl man net dvyliktoje klasėje sukdavo pilvą prieš jos pamokas, o visai neseniai dar ir sapne košmaras […]