Nėra čia ką slėpti, ilgą laiką norėjau įsimylėti, bet nei loterijoje, nei meilėje nesisekė. Daug laiko praleidau tinderinant, buvau padidinto aktyvumo ir ėjau visur, kur tik potencialiai galėjo būti šviežios “mėsos”. Iš esmės, to vienintelio ant balto žirgo paieška virto savotišku darbu, kuris pradėjo ne tik varginti, bet ir pabodo, tad vieną dieną nusprendžiau – gana. Moku gyventi ir viena, bus laikas – bus ir vaikas, šiuo atveju – vyras.
Bet gyvenime viskas vyksta šiek tiek kitaip, ne pagal planą.
—-
Kaip dabar pamenu TĄ DIENĄ. Važiavau autobusu iš Varšuvos namo po Beyonce ir Jay-Z koncerto, buvau kaip niekad laiminga ir pilna emocijų. Tik kirtus Lietuvos sieną įsijungiau Tinder programėlę, nes planas buvo pagaliau atsikratyti šiuo appsu. Bet čia planas ir žlugo – radau žinutę nuo vaikino, kurį svaipindama į dešinę įsižiūrėjau ir labai tikėjausi, kad jis ne tik mane pasvaipins į dešinę, bet ir parašys. Taip ir nutiko. Kadangi vis dar buvau entuziastingai nusiteikusi po koncerto, išpasakojau jam viską apie savo gyvenimą. Dvi dienas intensyviai susirašinėjom ir nusprendėm, kad nėra ko čia gaišti laiko, reikia susitikti.
Aš nebūčiau aš, bet ieškodama princo ant balto žirgo, pati nusprendžiau tokiu pabūti. Į pasimatymą nuvažiavau pasiimti jo pati, įsisodinau į mašiną ir pasiūliau važiuoti į mišką (hahah, žinau, skamba gerai), pasivaikščioti taku iki labai gražaus ežeriuko, prie kurio buvau vos kartą. Pasiekus tikslą išsitraukiau dėžutę su SEMKOMIS, prisėdom, pagliaudėm, paplėpėjom, o kai jau reikėjo keliauti atgal, nebeatsiminiau, kaip grįžti iki mašinos, taigi temstant pasiklydom miške. Žinoma, nuėjus papildomus 5 km radom kelią iki mašinos. Prie itin romantiško pirmojo pasimatymo reikėtų pridėti, kad pirmą susitikimą vainikavo vakarienė Čileke su bulviniais blynais. Visiškai nestandartinis pirmas pasimatymas skamba tikrai juokingai, bet būtent tai ir užkabino.
Arnas man patiko tiek savo išvaizda, tiek iš to, ką veikė gyvenime, kaip bendravo su manimi, ką dirbo, labai lengvai radome bendrų temų. Nuėjome į kelis pasimatymus, ir nors atrodytų, jis buvo nerealus kandidatas į mano širdį, viduje jaučiau, kad kažkas čia ne taip. Jis buvo ką tik išsiskyręs su mergina, su kuria praleido 10 metų ir jautėsi, kad jam dar reikia laiko. Dabar galvoju, kad gal man pačiai to laiko reikėjo. Kad ir kaip ten bebūtų, aš nieko nenorėjau, o jis visus metus nuo mūsų pažinties niekada nuo manęs neatstojo: reaguodavo į visus mano pasireiškimus socialinėje medijoje, rašė labai daug komplimentų, nuolatos kviesdavo susitikti (net pakvietė į savo 30-metį, nuo kurio nusimuilinau), ir visada mane vadindavo savo ŽMONA.
Galiausiai kažkas pasikeitė, kai jis išvyko į realybės šou trims savaitėms. Tai buvo vienintelis periodas per tuos metus, kai negavau iš jo jokio dėmesio, todėl ėmiau nerimauti, ar jam viskas gerai. Vos atgavęs telefoną jis rado mano galybę žinučių, tad, vos nusileidęs Lietuvon, pirmiausiai skubėjo susitikti su manimi. Ir tai buvo TA diena, nuo kurios skirtis nebenorėjom.
Už nepilno mėnesio jis dalyvavo mano gimtadienyje jau kaip mano antra pusė, dar už savaitės paklausė, ar būsiu jo mergina (tik po ilgų juokų pavyko jį priversti to paklausti ir įforminti mūsų santykius), dar po mėnesio aš išnuomavau savo butą ir persikėliau gyventi pas jį, o dar po mėnesio, keliavom į savo pirmąsias atostogas, kurias LAIMĖJOM KINO PASAKA ir TEZ TOUR skelbtame konkurse. Neįtikėtina, bet gal kai sekasi meilėje, pradeda sektis ir loterijoje?
——–
Kai kurie žmonės manęs klausė, kur mes taip skubam, taip priversdami mane pačią susimąstyti, ar ne per greitai čia viskas sukasi. Bet kai vienas protingas žmogus uždavė išmintingą klausimą, abejoti nustojau:
“O jeigu žinotum, kad tavo meilė ar laimė pasibaigs už mėnesio ar už metų, ar dabar dėl to atsisakytum laimės, kuri galbūt bus tokia stipri tik vieną kartą tavo gyvenime?”
Mėgaukitės laime DABAR ir jeigu dar nebandėt – išbandykit Tinder programėlę!
Beatričė
197 dienos 