Seniai jau norėjau perskaityti knygą, kuri iš naujo įkvėptų idėjų bei motyvacijos veikti, todėl pasiklausinėjau draugų, ką jie skaito. Daug kas rekomendavo knygą „Mąstymas, greitas ir lėtas“ pridurdami, kad tai viena geriausių, bet kartu ir sunkiausiai perskaitytų knygų. Vuolia, pagalvojau, karantino metu pats tas. Tačiau ties 100-uoju puslapiu sustojau.

Draugas kas vakarą papasakodavo įdomių istorijų iš knygos „Storytelling, pasakojimo meistrystė“, kurią tuo metu skaitė. O ir kitas pažįstamas pakomentavo, kad perskaityčiau pastarąją, jei noriu suprasti, kodėl taip nesiskaito pirmoji. Taip ir padariau. „Storytelling…“ perskaičiau per 4 vakarus.

ISTORIJOS. Ar kada pagalvojot, kokią galią jos turi? Ar kada nors vietoj šimto skaičių Power Point prezentacijoje papasakojote tikras savo ar savo darbuotojų istorijas, kurios privertė klausytoją įsijausti į jūsų pasaulį, užkariavo jų širdis ir pardavė jūsų idėją? Atrodo, jog labai paprasta, bet, kaip sakoma knygoje, „paprastai šnekėti sunkiau nei sudėtingai“. Knyga yra būtent apie tai: kaip asmeninės istorijos padeda parduoti produktą, kaip svarbu kalbėti kuo paprasčiau, taip pat yra pateikiama nemažai patarimų, kaip dėlioti paties pasakojimo struktūrą, bei gausu įkvepiančių garsių žmonių istorijų. Atrodo, kad knyga apie labai paprastus dalykus? Gal ir taip, bet labai sveika juos permąstyti  iš naujo.

Perskaičiusi knygą dar pasižiūrėjau David JP Phillips Ted kalbą „The magical science of storytelling“, kuri tik patvirtino, kad istorijos keičia cheminius procesus mūsų smegenyse, o tai skatina klausytojų empatiją istorijos pasakotojui.

Puikiai pamenu, kai į Vilniaus oro uostą užsuko kelios atstovės iš vienos įmonės, norėdamos apžiūrėti galimas vietas renginiams: Konferencijų centrą, gaisrinės angarą, Delta salę bei kitas. Buvau tokios geros nuotaikos, kad nusprendžiau nepasakoti tų visų skaičių, koks čia plotas, kiek kėdžių galime sutalpinti ir panašių detalių. Pasakojau istorijas apie oro uosto gaisrininkus, kokie garsūs pasaulyje svečiai yra skridę per VIP terminalą, koks čia stovi lėktuvas ir pan. Buvo daug emocijų ir įdomių istorijų, bet ne sausų faktų. Grįžusi po susitikimo viena iš įmonės atstovių atsiuntė elektroninį laišką, kad nori rezervuoti vieną iš oro uosto siūlomų erdvių įmonės renginiui (gaila, kad karantinas viską sumaišė). Istorijos pardavė. Nuo tada visada pirmiausiai pasakoju istorijas.

Tai, kaip jau supratote, knygą tikrai rekomenduoju. Nieko paslaptingo joje nėra: aprašomi paprasti dalykai, bet jų priminimas man sukėlė naujų minčių, iš kurių kilo viena idėja, kuri gali virsti į kai ką daugiau.

Linkėjimai iš namų ofiso!

P. S. pasižiūrėjusi David JP Phillips Ted kalbą, pakviečiau jį į „draugus“ LinkedIn, ir nustebau gavusi jo žinutę. Trumpai susirašėm. Jis dar kartą įrodė, kad istorijos parduoda.