Miglotai, tačiau vis dar atsimenu istoriją, kai kažkur Anykščių rajone gyvenantis vyriškis laimėjo pusę milijono litų „Teleloto” žaidime. Kol jis statėsi namą bei visokeriopai tvarkėsi gyvenimą, o mes visi pavydėjom ir bandėm pakartoti nepakartojamą scenarijų – jis dar kartą laimėjo (apie) pusę milijono litų. Ta prasme? Mano maksimalus laimėjimas iš trinamo bilietuko – 25 svarai, o čia du kartus po pusę milijono litų!
Išgirdus šią istoriją bandžiau pritaikyti mokykloje iškaltą tikimybių teoriją. Tikslas buvo įvertinti, kada atsipirks mano investicijos perkant įvairaus tipo loterijos bilietus, kaip kad atsitiko minėtajam vyriškiui. Deja, tikimybių teorijos rezultatai matematikos pamokoje patiko labiau nei pritaikius realybėje ir leido suprasti, kad šansų mažai. Bet juk viltis yra durnių motina – bilietų pirkti nenustojau (iki šiol)!
Dar kartą tikimybių teoriją prisiminiau pernai, kai į mane pasikėsino trys uraganai per vieną mėnesį. Klausinėjau savęs ir kitų – už ką man čia taip, bet negavus atsakymo pagalvojau, kad gal čia galima pagrįsti matematiškai – juk kažkas turi būti nutrenktas žaibo ar mašinos, netikėtai pastoti, įsimylėti (pvz. atsitrenkus į atsitiktinį praeivį gatvėje) ir visokių kitokių velnių. Žodžiu, išsitraukus formules bandžiau dėlioti vienaip, antraip, trečiaip ir aštuoniasdešimtaip… Nieko gudraus neišskaičiavau, nes buvo tiek daug šalutinių sąlygų, o variacijų – dar daugiau.
Kad įsitikintumėt patys, primeskit. Sąlyga – 2017 m. žmonių populiacija buvo 7,6 milijardo ir siaubė vos 10 uraganų. Kokia tikimybė vienam žmogui papulti nors į vieną uraganą? O kokia tikimybė papulti į du arba net į tris? Žodžiu, dar įdomiau būtų apskaičiuoti tikimybę, kuomet žmogus papuola vienais metais į beveik tris uraganus, o kitais metais, tą patį mėnesį – į dar vieną.
Tai taip, kas praleidot mano gyvenimo serialą…
Šių metų rugsėjo mėnesį keliavome su šeima į Graikiją. Stebėjom prognozes ir matėm, kad pirmoje kelionės pusėje praneša lietų. Na okey, tas menkas ir šiltas lietutis bus mielas ir malonus (naiviai galvojom mes). Aha, tai laba diena!
Nusileidom į Atėnus iš antro karto, nes lėktuvas “šokinėjo” taip stipriai, kad žmonės ėmė vemti, o man pirmą kartą buvo taip baisu. Išlipus kepurė skrido nuo galvos, o vietoj pasitikimo su karščio banga – nukratė šaltis, tad staigiai traukėm striukes. Milisekundę toptelėjo mintis, kad kažkas čia ne taip, bet sujaudinti atostogų pradžia vijom blogas mintis – juk mes Graikijoje, valanda kita ir bus bamboooočiiaaa!
Kupini atostogų džiaugsmo keliavom į namuką vidury laukų, aplinkui jokių per galvas lipančių turistų – tik laukinis paplūdimys ir mes. Pusę metų apie tai svajojau ir planavau, kaip čia dabar murkdysiuosi iki kempinės efekto! Deja, Dievas tikrai juokiasi, kai aš planuoju – mus pasitiko tris dienas kaip iš kibiro pilantis lietus su vos 16 laipsnių temperatūra, tad vaikščiojome su tais pačiais rūbais, nes dveji šortai, penkios suknelės ir dešimt marškinėlių neturėjo prasmės egzistuoti. Gamta siuntė man jau pažįstamus signalus – vis didėjančios bangos, stiprus ir gūsingas vėjas, labai šiltas vanduo ir keistai vėsus oras. Visa tai ėmė kelti šiokių tokių įtarimų – juk tai nebūdinga Graikijai!
Galiausiai Facebook algoritmai mane pagavo ir pradėjo mėtyti užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią BREAKING naujieną apie neįprastą reiškinį Viduržemio jūroje – “Medicane” uraganą-štormą. Aš negalėjau tuo patikėti – antri metai iš eilės kai mane rugsėjo mėnesį “pagauna” uraganas, ir šį kartą uraganams visai neįprastoje vietoje – GRAIKIJOJE.
Stichija tikrai nebuvo panaši į 5 kategorijos Irmą, bet pripažįstu, nerimo šiek tiek sukėlė. Svarbiausia, kad pasitraukė po trijų dienų ir leido dar pasimėgauti Graikijos saule!
—–
Juokas juokais, bet šeima ir draugai sakė su manimi daugiau niekur nekeliaus RUGSĖJO MĖNESĮ… O aš manau, kad reikia grįžti į Karibus ir atsikratyti uraganų prakeiksmo! Arba pradėti uraganų medžiotojos karjerą – juk ne veltui vaikystėje taip mėgau per TV žiūrėti dokumentiką apie tornadus bei uraganus Amerikoje!
Linkėjimai,
Beatričė
197 dienos 