Gerai. Gana čia dabar maivytis apie tikslus, kuriuos užsibrėžėt šiems metams (nes jie dar neįgyvendinti!) ir kaip nauja kalendorinė metų diena įkvėpė beribės motyvacijos kopti į Everestą. O kada nors pamąstėt, kodėl ta motyvacija dingsta vidurį metų? Anyway, čia ne apie tai. Šių metų derlių – įvertinsim kitais, nes velniai žino ar dar kas nors išdygs, o praėjusių – dabar, nes atomazga jau turi būti aiški!

—–

Nežinau, kaip atrodė jūsų norų bei tikslų sąrašas 2018 metams, bet mano sąraše ryškiausiai švietė noras – turėti RAMIUS metus po audringų 2017 metų! Kad būtų lengviau įsijausti – dalinuosi ištrauka iš 2017 metų santraukos rašytos mano bloge:

“2017 metai man buvo labai emocionalūs ir pareikalavo daug drąsos priimant svarbius sprendimus – mečiau gerą darbą ir jau puikiai sudėliotą gyvenimą Anglijoje, viena iškeliavau gyventi į jachtą Karibuose, atlaikiau 5 kategorijos uraganą Irma ir didelį visuomenės dėmesį po jo, grįžau gyventi į Lietuvą ir per dvi savaites radau darbą, kuris man patinka, pradėjau rašyti blogą, kuris suteikė labai daug džiaugsmo – ir ačiū Agnei Jagelavičiūtei (pastaba – tuo metu pas ją dar nedirbau), kurios dėka labai daug žmonių išgirdo apie jį, o svarbiausia – sutikau tiek daug įkvepiančių žmonių, kad norisi įjungti aštuonioliktą bėgį ir pasivyti juos visus kartu sudėjus. Daug kam atrodė, kad mano nuotykiai 2017 metais buvo labai fun (na taip taip, tai buvo fun, kaip mini filmas) ir, kad yra lengva kraustysis iš vienos šalies į kitą, tačiau, patikėkit, buvo daug ašarų, nusivylimų, o batareika šiek tiek pasodinta, todėl norisi, kad kiti metai būtų ramesni. Bet ką čia gali žinoti… hahaha… “.

Kaip matot, eilinį kartą prisikarksėjau su tuo nevalingu hahahah – metai nebuvo RAMŪS nei per nago juodymą! Daug kartų vedė iš proto, karts nuo karto norėjosi slėptis nuo viso pasaulio, bet buvo be galo kūrybiški, drąsus ir keliantys labai daug iššūkių.

  • Darbas su Agne. Neslėpsiu, kažkada tai buvo svajonė ir siekiamybė. Tikrai nesitikėjau, kad atsidursiu jos dešinėje. Tačiau ji mane pastebėjo ir pernai metų vėlyvą pavasarį pradėjome dirbti. Be abejo, tai buvo didžiausias metų iššūkis, galbūt net vienas didžiausių mano gyvenime. Įdomu, ką dariau? Organizavau Agnės gimtadienį, jos sūnaus krikštynas, pirmą kartą gyvenime ėjau į tuos fancy renginius ir fotkinausi prie “sienelių”, rašiau straipsnį apie Chanel į “Aš ikona” žurnalą, gesinau gaisrus su žurnalistais, buvau atsakinga už reklamą ir įvaizdį jos socialiniuose tinkluose, daug bendravau su klientais dėl reklamų, mokinausi, kas yra stilius ir mada, keičiau savo įvaizdį, derinau milijoną skirtingų dalykų kiekvieną dieną su dar daugiau skirtingo plauko žmonėmis, t.t. Galėčiau vardint ir vardint. Atrodo per mažai? Pabandykit patys. Neprižadu, kad kiekvieną dieną švies vaivorykštė, bet kad kiekviena diena atneš kažką naujo ir įdomaus – garantuoju.
  • Viešas kalbėjimas. Ouuu, va čia tai buvo! Kažkada tai buvo dalykas, kurio sakiau NIEKADA GYVENIME NEDARYSIU, nes kas kartą drebėdavo balsas ir iš nervų akivaizdžiai tympčiodavo kakta. Prieš pirmą kalbėjimą spėjau visiems išzyzti galvas, panikavau, bet kai pirmą kartą gyvenime “atlaikiau” savo pranešimo skaitymą ir gavau komentarą, kad pavariau geriau nei Ilja Laurs – supratau, kad nesu tokia jau beviltiška. Pasirodo, kad mano gyvenimo istorija bei dar labai minimali patirtis kažkam tikrai įdomi bei įkvepianti, todėl pirmas neprisvilęs blynas įkvėpė drąsos – sutikau skaityti pranešimą ir antrą kartą, o po to – dar ir pravesti geografijos pamoką! Šiais metais turėsiu dar vieną viešą kalbėjimą prieš didžiausią auditoriją, kokią esu turėjus. Bijau net pradėt apie tai galvoti!
  • Sportas. O čia buvo fiziškai sunkiausias iššūkis. Trenerio Šarūno dėka priaugau 8 kilogramus, su juo drauge sugalvojom #fitikinaujako iššūkį, kurį galėjot stebėti mūsų visų socialiniuose tinkluose. Labiausiai didžiuojuosi, kad pasiekiau užsibrėžtą tikslą ir padariau 6 prisitraukimus, nors vasaros pradžioje dar negalėjau padaryti nei vieno.49900082_521508638333111_8014933802159702016_n
  • Uraganas Graikijoje. Šita tema plėstis per daug nenoriu, nes jau užknisau visus,  bet taip, antrus metus iš eilės, rugsėjo mėnesį mane pasivijo uraganas – šį kartą Graikijoje (ačiū dievui – silpnesnis). O ką tu pagalvotum, jeigu Palmyra patartų nesileisti į tolimą kelionę rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir 2019 metais? O gal nori ekstremalių nuotykių? 
  • Darbas Kotrynoje. Čia irgi buvo nemažas kąsnelis – pirmą kartą gyvenime buvau atsakinga už didžiuosiuose prekybos centriuose esančias parduotuvių vitrinas, išleidau tris katalogus, darėm vaikų drabužių bei avalynės fotosesijas, filmavom laidas Mamyčių klubui, važiavom į komandiruotę, t.t. Daugelis darbų privertė išeiti iš komforto zonos, už ką esu labai dėkinga.
  • Sprendimai. Praeitų metų gale priėmiau sprendimą apie kurį svarsčiau jau kokius dešimt metų – rinoplastika. Apie tai papasakosiu jau labai greitai! Didžiuojuos savim, kad atradau tam ryžto ir drąsos apie tai kalbėti.
  • Kita. Filmavausi pas Orijų laidoje (Ne)Emigrantai, pardaviau dalį savo pirmojo verslo, išmokau wake parke padaryti 360, gyvai pamačiau Beyonce, Jessie J, pasidariau pirmą tattoo, pagaliau nusidažiau plaukus kaip Jennifer Aniston, buvau pirmose savo draugų vestuvėse ir pagavau jaunosios puokštę, siuvausi savo svajonių suknelę, prisidėjau prie “Diner en Blanc” organizavimo, ir dar nuveikiau labai daug įdomių dalykų!

Manau, kad METAI PAVYKO! 

Linkėjimai,

Beatričė